Pagrindinis skirtumas tarp VF (veikiamosios formos) ir VNF (neveikiamosios formos) dalyvių yra veiksmo kryptis. VF dalyvis rodo, kad veiksmą atlieka pats daiktavardis (pvz., „rašantis mokinys“), o VNF dalyvis – kad veiksmas yra atliekamas su daiktavardžiu (pvz., „rašomas laiškas“). Taigi, VF pabrėžia veikėją, o VNF – veiksmo objektą ar rezultatą.
| Kriterijus | VF (veikiamoji forma) | VNF (neveikiamoji forma) |
|---|---|---|
| Veiksmo atlikėjas | Daiktavardis pats atlieka veiksmą | Veiksmas atliekamas su daiktavardžiu |
| Pavyzdys | skaitantis vaikas | skaitoma knyga |
| Klausimas | Ką darantis? Ką veikiantis? | Koks? Kokia? (daromas, atliekamas) |
| Gramatinė reikšmė | Aktyvus procesas | Pasyvus būvis ar rezultatas |
Kas yra VF?
VF, arba veikiamosios formos dalyvis, yra veiksmažodžio forma, kuri nurodo, kad daiktavardžiu įvardijamas asmuo ar daiktas pats atlieka veiksmą. Jis atsako į klausimus „ką darantis?“, „ką veikiantis?“ ir gali turėti įvairius laikus (pvz., darantis, daręs, darysiantis). Ši forma pabrėžia aktyvų veikėjo vaidmenį, todėl dažnai vartojama aprašant procesus ar charakteristikas.
Kas yra VNF?
VNF, arba neveikiamosios formos dalyvis, yra veiksmažodžio forma, kuri rodo, kad su daiktavardžiu atliekamas veiksmas. Jis atsako į klausimus „koks?“, „kokia?“ (pvz., daromas, darytas, darysimas) arba apibūdina būseną, kurią sukėlė veiksmas. VNF dalyviai dažnai vartojami būdvardiškai, pabrėžiant rezultatą ar savybę, o ne patį veiksmą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atskirti VF nuo VNF?
Atskirti galima pagal priesagas ir klausimą. VF dalyviai dažniausiai turi priesagas -ant-, -int-, -us-, o VNF – -am-, -im-, -t-. Klausimas taip pat padeda: jei galima paklausti „ką darantis?“ – tai VF, jei „koks?“ (daromas) – VNF.
Ar VNF visada reiškia pasyvumą?
Taip, VNF iš esmės žymi pasyvumą – veiksmas nukreiptas į daiktavardį, o ne atliekamas jo. Tačiau kai kurie VNF dalyviai gali įgauti būdvardinę reikšmę, pvz., „mėgstamas“ gali reikšti ne tik tai, kad kažkas mėgstamas, bet ir apibūdinti nuolatinę savybę.
Ar visi veiksmažodžiai turi VF ir VNF?
Ne visi. Tik tranzityvūs (galintys turėti tiesioginį papildinį) veiksmažodžiai paprastai gali sudaryti VNF. Kai kurie veiksmažodžiai dėl reikšmės ar vartosenos ypatumų turi tik vieną formą.
Kur dažniau vartojami VF ir VNF?
VF dažniau vartojami aktyviems aprašymams, pasakojimams, o VNF – oficialiam, moksliniam stiliui, instrukcijoms, kur svarbus rezultatas ar objektas, o ne veikėjas. Pvz., teisiniuose tekstuose dažnai sutinkami VNF dalyviai.