Sunkis – tai kūno masę veikianti gravitacijos jėga, kuri priklauso nuo planetos gravitacinio lauko stiprumo. Svoris – jėga, kuria kūnas veikia atramą arba pakabą dėl gravitacijos poveikio. Pagrindinis skirtumas: sunkis apibūdina pačią gravitacijos jėgą, o svoris – šios jėgos sukeliamą poveikį. Vakuume abu dydžiai gali sutapti, tačiau esant kitoms jėgoms ar pagreičiui jie skiriasi.
| Kriterijus | Sunkis | Svoris |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Gravitacijos jėga, veikianti kūną | Jėga, kuria kūnas veikia atramą arba pakabą |
| Priklausomybė nuo gravitacijos | Tiesiogiai proporcingas planetos gravitacijai | Proporcingas gravitacijai, bet gali būti paveiktas kitų jėgų |
| Matavimo vienetai | Niutonai (N) | Niutonai (N), bet kasdienybėje dažnai painiojamas su masės vienetais, pvz., kilogramais |
| Kitimas pagreičio atveju | Nekinta, jei masė pastovi (priklauso tik nuo gravitacinio lauko) | Kinta, pvz., lifte greitėjant ar lėtėjant |
| Kasdienė vartosena | Vartojamas rečiau, daugiausia moksle | Dažnai vartojamas kaip masės sinonimas, pvz., „kūno svoris 70 kg“ |
Kas yra sunkis?
Sunkis – tai fundamentali jėga, kylanti dėl gravitacinės sąveikos tarp kūno ir dangaus kūno, pavyzdžiui, Žemės. Jis apibrėžiamas antruoju Niutono dėsniu: F = m·g, kur m – kūno masė, o g – laisvojo kritimo pagreitis. Sunkis visada nukreiptas į Žemės (ar kito dangaus kūno) centrą ir priklauso tik nuo masės bei vietinio gravitacinio lauko stiprumo. Skirtingose planetose sunkis skiriasi, nes kinta g reikšmė.
Kas yra svoris?
Svoris – tai jėga, kuria kūnas veikia atramą arba pakabą dėl gravitacijos poveikio. Tai atoveikio jėga pagal trečiąjį Niutono dėsnį. Svoris matuojamas niutonais ir gali skirtis nuo sunkio, kai sistema juda su pagreičiu (pvz., lifte) arba kai veikia papildomos jėgos (pvz., Archimedo jėga skystyje). Kasdienėje kalboje žodis „svoris“ dažnai klaidingai vartojamas masei apibūdinti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar sunkis ir svoris gali būti lygūs?
Taip, kai kūnas yra ramybės būsenoje ir neveikia jokios kitos jėgos, išskyrus gravitaciją, tada sunkis ir svoris sutampa tiek dydžiu, tiek kryptimi. Pavyzdžiui, nejudančiam ant žemės stovinčiam daiktui abi jėgos yra lygios m·g.
Kodėl kosmose astronautai neturi svorio, bet turi sunkį?
Astronautai orbitoje patiria nesvarumo būseną, nes jie nuolat krenta link Žemės kartu su erdvėlaiviu, todėl neveikia atramos. Sunkis išlieka, nes Žemės gravitacija orbitos aukštyje vis dar stipri (apie 90 % paviršiaus), tačiau svoris tampa lygus nuliui, nes nėra atoveikio jėgos.
Koks sunkis Mėnulyje, palyginti su Žeme?
Mėnulio gravitacija yra maždaug 1/6 Žemės gravitacijos, todėl to paties kūno sunkis Mėnulyje būtų apie 6 kartus mažesnis. Atitinkamai sumažėtų ir svoris, jei kūnas stovėtų ant Mėnulio paviršiaus.
Ar svarstyklės matuoja masę ar svorį?
Įprastos buitinės svarstyklės matuoja svorį (jėgą, kuria kūnas spaudžia svarstyklių platformą), bet skalė kalibruota rodyti masę, darant prielaidą, kad gravitacijos pagreitis yra standartinis (9,81 m/s²). Todėl kitose planetose tos pačios svarstyklės rodytų klaidingą masę.