Gyvuliniai riebalai daugiausia sudaryti iš sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, o augaliniai – iš nesočiųjų riebalų rūgščių ir fitosterolių. Tai lemia skirtingą jų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai bei bendrai sveikatai.
| Kriterijus | Gyvuliniai riebalai | Augaliniai riebalai |
|---|---|---|
| Šaltinis | Gyvūniniai produktai (mėsa, pienas, kiaušiniai) | Augalai (aliejiniai augalai, riešutai, sėklos) |
| Riebalų rūgščių sudėtis | Daug sočiųjų riebalų rūgščių | Daug nesočiųjų (mono- ir polinesočiųjų) riebalų rūgščių |
| Cholesterolis / Fitosteroliai | Turinys cholesterolio | Turinys fitosterolių (augaliniai steroliai) |
| Konsistencija kambario temperatūroje | Dažniausiai kieti | Dažniausiai skysti (išskyrus kai kuriuos, pvz., kokosų, palmių aliejų) |
| Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai | Gali didinti MTL cholesterolį, riziką širdies ligoms (vartojant per daug) | Gali mažinti MTL cholesterolį, apsaugoti širdį (ypač mononesočiosios rūgštys) |
| Pagrindiniai pavyzdžiai | Sviestas, taukai, lašiniai, grietinėlė | Alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų, linų sėmenų aliejus |
Kas yra gyvuliniai riebalai?
Gyvuliniai riebalai – tai lipidai, gaunami iš gyvūninių šaltinių, tokių kaip mėsa, pieno produktai, kiaušiniai. Jie pasižymi aukšta sotumo temperatūra, todėl kambario temperatūroje dažniausiai būna kieti, o pagrindinės riebalų rūgštys yra sočiosios, kurios, vartojamos per daug, gali neigiamai paveikti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kas yra augaliniai riebalai?
Augaliniai riebalai išgaunami iš augalų – sėklų, riešutų, vaisių. Dažniausiai jie būna skystos konsistencijos ir turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip oleino rūgštis ar linolo rūgštis. Dėl fitosterolių ir antioksidantų šie riebalai laikomi sveikesne alternatyva gyvuliniams riebalams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar augaliniai riebalai visada yra sveikesni už gyvulinius?
Ne visada. Nors dauguma augalinių riebalų turi sveikatai palankesnių nesočiųjų riebalų, kai kurie, pavyzdžiui, kokosų ar palmių aliejus, yra turtingi sočiaisiais riebalais. Be to, svarbus bendras mitybos balansas ir vartojimo kiekis.
Kokie gyvuliniai riebalai laikomi mažiau kenksmingais?
Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar skumbrė, turi omega-3 riebalų rūgščių, kurios naudingos širdžiai. Taip pat kai kurie pieno riebalai, vartojami saikingai, gali būti dalis subalansuotos mitybos.
Ar galima visiškai pakeisti gyvulinius riebalus augaliniais?
Taip, daugelyje receptų sviestą galima keisti augaliniu aliejumi, tačiau reikia atsižvelgti į skirtingas savybes: kepimui tinka aukštos dūmimo temperatūros aliejai (pavyzdžiui, rapsų), o salotoms – šalto spaudimo alyvuogių aliejus.
Kiek riebalų reikėtų suvartoti per dieną?
Bendros rekomendacijos siūlo, kad riebalai sudarytų apie 20–35% dienos kalorijų normos, tačiau svarbiausia rinktis daugiausia nesočiuosius riebalus ir riboti sočiųjų riebalų kiekį.