Grybai ir bakterijos yra du skirtingi organizmų tipai, kuriuos skiria ląstelių sudėtingumas, dauginimosi būdai ir mitybos strategijos. Grybai yra eukariotai, turintys branduolį ir organeles, o bakterijos – prokariotai be tikrojo branduolio. Grybai dažniausiai yra saprofitai ar parazitai, bakterijos gali būti autotrofai ar heterotrofai, o jų ląstelių sienelės sudėtis taip pat skiriasi.
| Kriterijus | Grybai | Bakterijos |
|---|---|---|
| Ląstelių tipas | Eukariotinės | Prokariotinės |
| Branduolys | Turi tikrą branduolį su membrana | Neturi branduolio; DNR laisvai citoplazmoje |
| Organelės | Mitochondrijos, ER, Golgi | Ribosomos, nėra membraninių organelių |
| Ląstelių sienelė | Chitinas | Peptidoglikanas (mureinas) |
| Dauginimasis | Lytinis ir nelytinis sporomis | Dviskilis dalijimasis (nelytinis) |
| Mityba | Heterotrofai (saprofitai, parazitai) | Autotrofai arba heterotrofai |
| Dydis | 2-10 µm (mikroskopiniai), gali būti makroskopiniai | 0,5-5 µm (mikroskopiniai) |
| Pavyzdžiai | Mielės, pelėsiniai grybai, kepurėtieji grybai | E. coli, stafilokokai, streptokokai |
Kas yra grybai?
Grybai (Fungi) yra eukariotinių organizmų karalystė, apimanti tiek mikroskopines (mielės, pelėsiniai grybai), tiek ir makroskopines (kepurėtieji grybai) rūšis. Jų ląstelės turi branduolį su membrana, taip pat kitas specializuotas organeles. Grybai yra heterotrofai – maitinasi absorbuodami organines medžiagas iš aplinkos, dažnai būdami saprofitais (skaidantys negyvą organiką), parazitais ar simbiontais. Gyvavimo cikle dauginasi lytiškai ir nelytiškai, dažniausiai sporomis. Grybai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemose kaip skaidytojai.
Kas yra bakterijos?
Bakterijos (Bacteria) yra prokariotinių mikroorganizmų domenas, pasižymintis paprasta ląstelių sandara be branduolio ir membraninių organelių. Jų genetinė medžiaga laisvai plūduriuoja citoplazmoje. Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, besidauginantys daugiausia dviskiliu dalijimusi, tačiau gali keistis genetine informacija konjugacijos būdu. Pagal mitybą jos skirstomos į autotrofus (fotosintetinančius ar chemosintetinančius) ir heterotrofus (saprofitai, parazitai). Bakterijų forma įvairi – rutuliškos (kokai), lazdelės (bacilos), spiralės – ir jos gyvena praktiškai visose Žemės buveinėse, įskaitant žmogaus organizmą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar grybai pavojingesni už bakterijas?
Ir grybai, ir bakterijos gali sukelti rimtų susirgimų, tačiau pavojingumo lygis priklauso nuo rūšies. Kai kurios bakterijos sukelia mirtinas infekcijas, o grybinės ligos sunkiau gydomos dėl vaistų šalutinio poveikio. Abiejų grupių atstovai gali būti patogeniški arba naudingi.
Kuo panašūs grybai ir bakterijos?
Abu yra mikroorganizmai, atliekantys skaidytojų vaidmenį ekosistemose, gali būti saprofitai, sukelti ligas, taip pat naudojami biotechnologijose (pvz., fermentacijoje). Jie abu turi ląstelių sieneles, nors ir skirtingos cheminės sudėties.
Ar yra naudingų grybų ir bakterijų?
Taip. Bakterijos naudojamos jogurto, sūrių gamyboje, azoto fiksacijoje dirvožemyje, o grybai – kepimo (mielės), antibiotikų (penicilino) gamyboje, taip pat kaip maistas (valgomieji grybai). Daugelis jų yra būtinos ekosistemų dalys.