Skip to content
Home » Kuo skiriasi fiskalinis kvitas nuo nefiskalinio?

Kuo skiriasi fiskalinis kvitas nuo nefiskalinio?

Kuo skiriasi fiskalinis kvitas nuo nefiskalinio

Fiskalinis kvitas – tai oficialus mokėjimo dokumentas, registruotas mokesčių inspekcijos prižiūrimoje kasos aparato sistemoje, o nefiskalinis kvitas tokio registravimo neturi ir dažnai naudojamas kaip išankstinė sąskaita arba vidinis apskaitos dokumentas. Pagrindinis skirtumas – fiskalinis kvitas įrodo, kad mokestis už prekes ar paslaugas buvo oficialiai užfiksuotas ir deklaruotas, o nefiskalinis tokios juridinės galios neturi.

KriterijusFiskalinis kvitasNefiskalinis kvitas
Teisinė galiaOficialus įrodymas apie mokėjimą ir mokesčių deklaravimąNeturi juridinės galios, nėra oficialus apskaitos dokumentas
RegistravimasRegistruojamas fiskalinėje kasos aparato sistemoje, duomenys perduodami mokesčių inspekcijaiNeregistruojamas jokioje oficialioje sistemoje, gali būti spausdinamas paprastu spausdintuvu
Privalomi rekvizitaiPrivalomi įstatymu nustatyti rekvizitai (PVM kodas, kasos aparato numeris, operacijos numeris, data, suma ir kt.)Gali neturėti privalomų rekvizitų arba jų formatas nereglamentuotas
Naudojimo paskirtisGalutinis atsiskaitymo dokumentas klientui, naudojamas mokesčių apskaitaiVidinis dokumentas, išankstinė sąskaita, rezervacijos patvirtinimas arba informacinis lapelis
AtsekamumasOperaciją galima patikrinti mokesčių inspekcijos sistemoje pagal kvito duomenisNėra galimybės patikrinti oficialiose sistemose

Kas yra fiskalinis kvitas?

Fiskalinis kvitas – tai specialiu kasos aparatu išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad pirkėjas sumokėjo už prekes ar paslaugas, o pardavėjas šią operaciją oficialiai užregistravo. Šis kvitas turi unikalų numerį, fiskalinį žymeklį, ir jo duomenys automatiškai perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Toks kvitas yra privalomas daugumoje mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir paslaugų sektorių, nes užtikrina skaidrią mokesčių apskaitą.

Kas yra nefiskalinis kvitas?

Nefiskalinis kvitas – tai bet koks kitas mokėjimo ar operaciją patvirtinantis dokumentas, kuris nėra išduotas per fiskalinę sistemą. Tai gali būti kasos pajamų orderis, išankstinė sąskaita, prekių rezervacijos lapelis, spausdintuvu atspausdintas čekis ar elektroninio atsiskaitymo platformos sugeneruotas kvitas. Tokie dokumentai gali būti naudojami vidiniams apskaitos tikslams, tačiau jie neturi juridinės galios įrodant mokesčių sumokėjimą ir dažniausiai nepriimami kaip oficialūs išlaidų pagrindimo dokumentai.

Kada rinktis fiskalinį, o kada nefiskalinį kvitą?

Fiskalinis kvitas būtinas visada, kai atsiskaitoma už prekes ar paslaugas galutiniam vartotojui – tai įrodo pirkimą, leidžia grąžinti prekes, naudoti garantinį aptarnavimą ar teikti mokesčių deklaracijas. Nefiskalinis kvitas gali būti naudojamas tik išankstiniams mokėjimams, rezervacijoms patvirtinti ar vidiniams įmonės poreikiams, tačiau galutiniam atsiskaitymui jis netinkamas. Jei reikia oficialaus mokėjimo įrodymo, visuomet reikėtų reikalauti fiskalinio kvito.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nefiskalinis kvitas gali būti priimtas kaip išlaidas pagrindžiantis dokumentas?

Paprastai ne, nes jis neatitinka oficialiems apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų. Mokesčių inspekcija pripažįsta tik fiskalinius kvitus arba sąskaitas faktūras, kuriose yra visi privalomi rekvizitai.

Ką daryti, jei pardavėjas neišdavė fiskalinio kvito?

Pirmiausia paprašykite jo išduoti – kartais pasitaiko techninių nesklandumų. Jei pardavėjas atsisako, galite kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pranešti apie galimą pažeidimą. Be kvito neturite įrodymo apie pirkimą.

Ar elektroninis čekis laikomas fiskaliniu kvitu?

Taip, jei jis sugeneruotas per sertifikuotą elektroninių kasos aparatų sistemą ir turi visus fiskaliniam kvitui privalomus požymius (unikalų numerį, fiskalinį žymeklį, pardavėjo duomenis ir kt.). Paprasti el. paštu siunčiami patvirtinimai fiskaliniais kvitais nelaikomi.

Ar visi verslai privalo išduoti fiskalinius kvitus?

Ne visi – kai kurios veiklos (pvz., draudimo, bankinės, tam tikros švietimo paslaugos) gali naudoti kitus oficialius dokumentus, pavyzdžiui, sąskaitas faktūras. Tačiau dauguma prekybos ir paslaugų sektorių teisiškai įpareigoti turėti fiskalinius kasos aparatus ir išduoti kvitus.