Pagrindinis skirtumas tarp direktyvos ir reglamento yra tas, kad direktyva nustato valstybėms narėms pasiekti tikslą, paliekant pasirinkti įgyvendinimo formą ir metodus, todėl ją būtina perkelti į nacionalinę teisę; o reglamentas yra tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse nuo jo įsigaliojimo dienos be jokio papildomo perkėlimo.
| Kriterijus | Direktyva | Reglamentas |
|---|---|---|
| Tiesioginis taikymas | Ne, reikalingas perkėlimas į nacionalinę teisę | Taip, taikomas tiesiogiai visose ES valstybėse |
| Lankstumas | Valstybės narės turi diskreciją pasirinkti įgyvendinimo būdą | Nėra lankstumo, nuostatos vienodos visoms valstybėms |
| Adresatas | Skirta valstybėms narėms | Tiesiogiai taikomas visiems teisės subjektams |
| Įsigaliojimas | Nustatytas perkėlimo terminas; įsigalioja tik po perkėlimo | Įsigalioja nustatytą dieną iš karto visoje ES |
Kas yra direktyva?
Direktyva – tai ES teisės aktas, kuriuo siekiama suderinti valstybių narių įstatymus, nustatant bendrus tikslus, tačiau paliekant nacionalinėms institucijoms laisvę pasirinkti, kaip tuos tikslus pasiekti. Raktinis direktyvos bruožas – perkėlimo į nacionalinę teisę būtinybė per nustatytą laikotarpį.
Kas yra reglamentas?
Reglamentas – tai ES teisės aktas, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse nuo jo įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad reglamento nuostatų nereikia papildomai perkelti į nacionalinę teisę – jis automatiškai tampa kiekvienos šalies teisės sistemos dalimi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar direktyva gali būti taikoma tiesiogiai, jei valstybė jos neperkėlė laiku?
Tam tikrais atvejais, jei direktyvos nuostatos yra aiškios, tikslios ir besąlyginės, o valstybė narė laiku neperkėlė direktyvos, privatūs asmenys gali ja remtis teismuose prieš valstybę. Tačiau direktyva paprastai neturi tiesioginio horizontalaus poveikio (tarp privačių asmenų).
Kas atsitinka, jei valstybė narė netinkamai perkelia direktyvą?
Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš valstybę narę, o galiausiai byla gali atsidurti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Be to, gali kilti valstybės atsakomybė už žalą, patirtą dėl netinkamo perkėlimo.
Kokia teisės akto forma naudojama, kai reikia vienodų taisyklių visoje ES, pavyzdžiui, duomenų apsaugai?
Paprastai tais atvejais, kai siekiama visiško suderinimo ir tiesioginio taikymo, naudojamas reglamentas. Pavyzdžiui, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) yra reglamentas, todėl jis vienodai taikomas visose ES valstybėse narėse.
Ar reglamentas gali palikti tam tikras pasirinkimo galimybes valstybėms narėms?
Reglamentas paprastai yra išsamus ir vientisas, tačiau kai kuriais atvejais jame gali būti numatytos išlygos arba leidžiama valstybėms narėms priimti papildomas nacionalines priemones, jei to aiškiai reikalauja ar leidžia pats reglamentas.