Pagrindinis skirtumas tarp bakterijų ląstelių ir augalų bei gyvūnų ląstelių yra tas, kad bakterijos yra prokariotai – jos neturi tikro branduolio ir membraninių organelių, tuo tarpu augalų ir gyvūnų ląstelės yra eukariotinės, turinčios apvalkalėliu apsuptą branduolį bei sudėtingą viduląstelinę struktūrą. Bakterijų ląstelės dažnai turi peptidoglikaninę sienelę, o gyvūnų ląstelės jos visiškai neturi, augalų – turi celiuliozinę.
| Kriterijus | Bakterijų ląstelė | Augalų ląstelė | Gyvūnų ląstelė |
|---|---|---|---|
| Ląstelės tipas | Prokariotinė | Eukariotinė | Eukariotinė |
| Branduolys | Nėra tikro branduolio; DNR yra nukleoide | Yra (apsuptas membrana) | Yra (apsuptas membrana) |
| Membraninės organelės | Nėra (pvz., mitochondrijų, chloroplastų) | Yra (mitochondrijos, chloroplastai ir kt.) | Yra (mitochondrijos ir kt.; chloroplastų nėra) |
| Ląstelės sienelė | Dažniausiai yra (peptidoglikano) | Yra (celiuliozės) | Nėra |
| Chloroplastai | Nėra; fotosintezę kai kurios vykdo membranose | Yra (fotosintezei) | Nėra |
| Vakuolės | Mažos arba jų nėra | Didelė centrinė vakuolė | Mažos, laikinos vakuolės |
| DNR forma | Žiedinė, plazmidė | Linijinė, chromosomose | Linijinė, chromosomose |
| Dalijimasis | Dvejinimasis (nelytinis) | Mitozė / mejozė | Mitozė / mejozė |
Kas yra bakterijų ląstelė?
Bakterijų ląstelė priklauso prokariotų domenui – tai organizmai, kurių ląstelėse nėra membranomis atskirto branduolio. Jų genetinė medžiaga (dažniausiai viena žiedinė DNR molekulė) yra sutelkusi nukleoido srityje. Bakterijos neturi mitochondrijų, chloroplastų, endoplazminio tinklo ar Goldžio komplekso, tačiau jos gali turėti papildomų apsauginių struktūrų – kapsulę, žiuželius ar pilių. Ląstelės sienelė beveik visada sudaryta iš peptidoglikano, kas yra svarbi atskirtis nuo eukariotinių organizmų.
Kas yra augalų ir gyvūnų ląstelės?
Augalų ir gyvūnų ląstelės yra eukariotinės – jos turi aiškų, membrana apgaubtą branduolį, kuriame saugoma linijinė DNR, supakuota į chromosomas. Abiejų tipų ląstelėse yra mitochondrijos, endoplazminis tinklas, Goldžio aparatas ir kitos membraninės struktūros. Tačiau augalų ląstelės papildomai turi chloroplastus fotosintezei, didelę centrinę vakuolę bei celiuliozinę ląstelės sienelę, kurios gyvūnų ląstelėse nėra. Gyvūnų ląstelėms būdingos lizosomos, centriolės, o jų išorinį sluoksnį sudaro tik ląstelės membrana.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visos bakterijos turi ląstelės sienelę?
Ne, ne visos. Nors dauguma bakterijų turi peptidoglikaninę sienelę, egzistuoja išimtys, pavyzdžiui, mikoplazmos, kurios natūraliai neturi ląstelės sienelės. Šios bakterijos yra labai mažos ir pasižymi atsparumu tam tikriems antibiotikams, kurie taikosi būtent į ląstelės sienelės sintezę.
Kodėl gyvūnų ląstelės neturi chloroplastų?
Gyvūnų ląstelės yra heterotrofinės – energiją jos gauna skaidydamos organines medžiagas, todėl joms nereikia fotosintezės vykdymui būtinų chloroplastų. Evoliucijos eigoje gyvūnų pirmtakai prarado arba niekada neturėjo šių plastidžių, o energijos apykaitą perėmė mitochondrijos.
Ar bakterijų ląstelės gali būti panašios į augalų ląsteles?
Kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, melsvadumbliai (cianobakterijos), vykdo deguoninę fotosintezę panašiai kaip augalai, tačiau jų fotosintezės aparatas yra išsidėstęs plazminės membranos įlinkiuose, o ne chloroplastuose. Struktūriškai jos išlieka prokariotinėmis ląstelėmis, neturinčiomis tikrų organelių.
Koks yra pagrindinis genetinės medžiagos skirtumas tarp šių ląstelių tipų?
Bakterijose DNR dažniausiai yra žiedinė, nesupakuota į chromosomas, ir gali laisvai plūduriuoti citoplazmoje nukleoido srityje. Be to, bakterijos dažnai turi plazmidžių – mažų, nepriklausomai besidauginančių DNR žiedų. Augalų ir gyvūnų ląstelėse DNR yra linijinė, glaudžiai susijusi su baltymais histonais ir organizuota į chromosomas, saugomas branduolyje.