Pagrindinis skirtumas tarp aukštumų ir žemumų upių yra jų tekėjimo greitis ir reljefas, kuriame jos teka. Aukštumų upės teka kalnuotomis ar aukštumų vietovėmis, pasižymi dideliu nuolydžiu, sraunia tėkme ir erozija, o žemumų upės teka lygumomis, lėtai, dažnai vingiuoja ir formuoja salpas.
| Kriterijus | Aukštumų upė | Žemumų upė |
|---|---|---|
| Tėkmės greitis | Didelis, srauni tėkmė | Mažas, lėta tėkmė |
| Reljefas | Kalnai, aukštumos | Lygumos, žemumos |
| Vagos forma | Tiesi, siaura, gili | Vingiuota, plati, sekli |
| Erozija | Intensyvi, gili erozija | Švelni, šoninė erozija |
| Nešmenys | Stambūs: akmenys, žvyras | Smulkūs: smėlis, dumblas |
| Salpos | Nedaug, siauros arba nėra | Plačios, užliejamos |
Kas yra aukštumų upė?
Aukštumų upė – tai upė, tekanti didelio aukščio reljefu, pavyzdžiui, kalnuose ar plynaukštėse. Dėl stačių šlaitų ji teka greitai, turi didelę griaunamąją galią, intensyviai ardo vagą ir neša stambias nuosėdas.
Kas yra žemumų upė?
Žemumų upė teka lygumomis, kur nuolydis mažas, todėl tėkmė lėta, upė dažnai meandruoja. Šios upės neša smulkias daleles, formuoja plačias salpas ir dažnai sukaupia sąnašas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aukštumų upės visada teka tik kalnuose?
Ne, aukštumų upėmis laikomos ir upės, tekančios aukštesnėse plynaukštėse ar kalvotose vietovėse, kur vyrauja didesnis nuolydis ir srauni tėkmė.
Kokios nešmenys būdingos žemumų upėms?
Žemumų upėse dažniausiai aptinkami smulkūs nešmenys: smėlis, dumblas, molio dalelės, nes lėta tėkmė negali transportuoti stambių akmenų.
Ar žemumų upės gali būti gilios?
Taip, kai kurios žemumų upės, ypač didelės, gali būti gilios dėl ilgalaikės sąnašų akumuliacijos ir vingiuotos vagos, tačiau jų gylis paprastai nėra susijęs su intensyvia erozija kaip aukštumų upėse.
Kokie pavyzdžiai yra aukštumų ir žemumų upių?
Lietuvoje aukštumų upių pavyzdžiai yra Šventoji, Žeimena, o žemumų – Nemunas žemupyje, Nevėžis. Pasaulyje aukštumų upės – Dnieprus aukštupyje, Reinas, o žemumų – Amazonė, Nilas žemupyje.