Augalo ir gyvūno ląstelės skiriasi savo sandara ir funkcijomis. Augalo ląstelė paprastai turi ląstelės sienelę, chloroplastus ir didelę centrinę vakuolę, o gyvūno ląstelė šių struktūrų neturi, todėl jos forma dažniau būna lankstesnė ir įvairesnė.
| Kriterijus | Augalo ląstelė | Gyvūno ląstelė |
|---|---|---|
| Ląstelės sienelė | Yra | Nėra |
| Chloroplastai | Yra | Nėra |
| Vakuolė | Dažniausiai didelė centrinė | Dažniausiai mažesnės arba mažiau ryškios |
| Forma | Dažniau kampuota, stabilesnė | Dažniau apvalesnė ar netaisyklinga |
| Mitybos ypatumas | Susijusi su fotosinteze | Fotosintezės neatlieka |
Kas yra augalo ląstelė?
Augalo ląstelė yra pagrindinis augalų sandaros vienetas. Ji, kaip ir kitos eukariotinės ląstelės, turi branduolį ir kitas svarbias dalis, tačiau išsiskiria tuo, kad yra prisitaikiusi prie augalo gyvenimo būdo. Jai būdinga tvirta ląstelės sienelė, kuri padeda palaikyti formą, chloroplastai, susiję su fotosinteze, ir didelė vakuolė, svarbi medžiagų kaupimui bei vidiniam slėgiui. Būtent šios ypatybės dažniausiai ir padeda greitai suprasti, kuo skiriasi augalo ir gyvūno ląstelės.
Kas yra gyvūno ląstelė?
Gyvūno ląstelė yra gyvūnų organizmus sudaranti ląstelė, kuri taip pat turi branduolį ir daug bendrų organelių, tačiau neturi ląstelės sienelės ir chloroplastų. Dėl to jos išorinė sandara yra lankstesnė, o forma gali lengviau kisti priklausomai nuo atliekamos funkcijos. Gyvūno ląstelės energiją gauna ne fotosintezės būdu, todėl jų veikla organizme labiau susijusi su judėjimu, medžiagų apykaita ir įvairių audinių funkcijomis. Lyginant abi rūšis, aiškiausiai skirtumai matomi per apsaugines struktūras, formą ir gebėjimą vykdyti fotosintezę.