Kraujo serumas nuo plazmos skiriasi tuo, kad plazma yra skystoji kraujo dalis su krešėjime dalyvaujančiais baltymais, o serumas gaunamas po krešėjimo, todėl šių baltymų jame nebelieka arba jų lieka gerokai mažiau. Paprastai tariant, serumas yra plazma be svarbiausių krešėjimo faktorių.
| Kriterijus | Kraujo serumas | Plazma |
|---|---|---|
| Kas tai yra | Skystis, gaunamas kraujui sukrešėjus | Skystoji kraujo dalis prieš krešėjimą arba jį stabdant |
| Krešėjimo faktoriai | Svarbiausių krešėjimo faktorių nebelieka arba jų mažiau | Yra krešėjimo faktorių |
| Gavimo būdas | Atskiriamas po natūralaus kraujo krešėjimo | Atskiriama iš nekrešėjusio kraujo |
| Išvaizda | Paprastai skaidrus gelsvas skystis | Taip pat gelsvas skystis |
| Dažnas naudojimas | Kai kuriems laboratoriniams tyrimams | Kai kuriems laboratoriniams tyrimams ir kraujo sudėties vertinimui |
Kas yra kraujo serumas?
Kraujo serumas yra skystoji dalis, kuri lieka po to, kai kraujas sukreša ir iš jo pasišalina krešulio formavime dalyvaujančios medžiagos. Dėl to serumas dažnai apibūdinamas kaip plazma be pagrindinių krešėjimo faktorių. Jame vis dar gali būti įvairių baltymų, antikūnų, hormonų, elektrolitų ir kitų ištirpusių medžiagų, todėl ši terpė plačiai minima laboratorinių tyrimų kontekste.
Kas yra plazma?
Plazma yra skystoji kraujo dalis, kurioje suspenduotos kraujo ląstelės ir ištirpusios įvairios medžiagos. Svarbus jos bruožas tas, kad joje yra krešėjime dalyvaujančių baltymų, todėl ji skiriasi nuo serumo ne spalva ar bendra išvaizda, o būtent sudėtimi. Paprastai plazma padeda pernešti maisto medžiagas, hormonus, baltymus ir kitas organizmui reikšmingas medžiagas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kraujo serumas ir plazma yra tas pats?
Ne. Abu terminai apibūdina skystąją kraujo dalį, tačiau plazmoje yra krešėjimo faktorių, o serumas gaunamas po krešėjimo, todėl tuo ir skiriasi.
Kodėl serume nėra tiek krešėjimo faktorių kaip plazmoje?
Todėl, kad serumas susidaro jau įvykus krešėjimo procesui. Krešėjime dalyvaujančios medžiagos panaudojamos krešuliui susiformuoti, todėl jų sudėtis pasikeičia.
Ar serumas ir plazma atrodo skirtingai?
Išoriškai jie gali atrodyti panašiai, nes abu dažniausiai yra gelsvo atspalvio skysčiai. Esminis skirtumas slypi ne išvaizdoje, o sudėtyje ir gavimo būde.
Kuris terminas svarbesnis laboratoriniuose tyrimuose?
Svarbūs abu, nes skirtingi tyrimai gali būti atliekami naudojant skirtingą medžiagą. Todėl visada svarbu tiksliai žinoti, ar kalbama apie serumą, ar apie plazmą.