Pagrindinis skirtumas tarp aukštojo ir aukštesniojo išsilavinimo yra jų lygis ir suteikiama kvalifikacija. Aukštasis išsilavinimas yra universitetinis ar jam prilygstantis, suteikiantis bakalauro, magistro ar daktaro laipsnį, o aukštesnysis – profesinis ar specializuotas išsilavinimas, orientuotas į praktinius įgūdžius ir suteikiantis profesinę kvalifikaciją, tačiau neakademinį laipsnį.
| Kriterijus | Aukštasis išsilavinimas | Aukštesnysis išsilavinimas |
|---|---|---|
| Lygis | 7 (bakalauras), 8 (magistras), 9 (daktaras) pagal NKS | 6 pagal NKS (profesinis bakalauras) |
| Trukmė | 3-4 metai bakalauro, 1,5-2 metai magistro | 2-3 metai |
| Suteikiama kvalifikacija | Akademinis laipsnis (bakalauras, magistras, daktaras) | Profesinė kvalifikacija (dažnai be akademinio laipsnio) |
| Institucijos | Universitetai, kai kurios kolegijos | Kolegijos, profesinės mokyklos, technikumai |
| Orientacija | Teorinės žinios, moksliniai tyrimai | Praktiniai įgūdžiai, taikomoji veikla |
| Karjeros perspektyvos | Platesnės, leidžia užimti aukštesnes pareigas, tęsti mokslus doktorantūroje | Susijusios su konkrečia profesija, galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą vėliau |
Kas yra aukštasis išsilavinimas?
Aukštasis išsilavinimas – tai universitetinės ar jam prilygstančios studijos, kurios suteikia akademinį laipsnį. Jos apima teorinį mokymą, mokslinius tyrimus ir analitinius gebėjimus. Įprastai trunka nuo trejų iki ketverių metų bakalauro lygmenyje, o vėliau galima tęsti magistrantūroje ir doktorantūroje. Aukštąjį išsilavinimą teikia universitetai, o kai kuriais atvejais – kolegijos, vykdančios universitetines studijų programas.
Kas yra aukštesnysis išsilavinimas?
Aukštesnysis išsilavinimas yra profesinio mokymo lygmuo, orientuotas į praktinių įgūdžių lavinimą ir pasirengimą konkrečiai darbo rinkos sričiai. Jis trunka nuo dvejų iki trejų metų ir suteikia profesinę kvalifikaciją, tačiau ne visada suteikia akademinį laipsnį. Šį išsilavinimą teikia kolegijos, profesinės mokyklos ir kitos specializuotos mokymo įstaigos. Įgijus aukštesnįjį išsilavinimą, dažnai galima pradėti dirbti pagal specialybę arba tęsti studijas aukštajame moksle.
Kada rinktis aukštąjį, o kada aukštesnįjį išsilavinimą?
Pasirinkimas priklauso nuo asmeninių karjeros tikslų ir mokymosi stiliaus. Aukštasis išsilavinimas tinka tiems, kurie siekia gilaus teorinio išmanymo, mokslinės veiklos ar vadovaujančių pareigų. Jis suteikia platesnį išsilavinimą, tarptautiniu mastu pripažįstamą laipsnį ir geresnes galimybes kilti karjeros laiptais. Tuo tarpu aukštesnysis išsilavinimas dažnai yra trumpesnis, labiau orientuotas į praktinius įgūdžius ir greitesnį įsidarbinimą. Jį verta rinktis norint įgyti konkrečią profesiją, pavyzdžiui, techniko, paramediko ar buhalterio, ir kuo anksčiau pradėti darbinę veiklą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aukštesnysis išsilavinimas prilygsta bakalaurui?
Ne, aukštesnysis išsilavinimas paprastai yra žemesnio lygmens nei bakalauras, nors kai kuriose šalyse jis gali būti laikomas profesinio bakalauro atitikmeniu. Lietuvoje aukštesnysis išsilavinimas suteikia profesinę kvalifikaciją, tačiau ne visada jam suteikiamas akademinis laipsnis.
Ką galima veikti įgijus aukštesnįjį išsilavinimą?
Įgijus aukštesnįjį išsilavinimą, galima pradėti dirbti pagal įgytą specialybę, tęsti studijas aukštajame moksle arba tobulinti kvalifikaciją specializuotuose kursuose. Dažnai absolventai greitai įsilieja į darbo rinką dėl praktinių įgūdžių.
Ar aukštojo mokslo diplomas visada geresnis už aukštesniojo?
Tai priklauso nuo karjeros siekių. Aukštasis išsilavinimas gali atverti daugiau galimybių aukštesnėse pareigose ir mokslinėje veikloje, tačiau aukštesnysis gali būti pakankamas ir net pranašesnis, jei siekiama greitai pradėti dirbti pagal konkrečią profesiją.
Kiek laiko trunka studijos kiekviename lygmenyje?
Aukštesnysis išsilavinimas paprastai trunka nuo dvejų iki trejų metų, o aukštasis (bakalauras) – nuo trejų iki ketverių metų. Magistrantūros studijos gali trukti dar apie dvejus metus, o doktorantūra – papildomus trejus–ketverius metus.