Pagrindinis skirtumas tarp planetos ir žvaigždės yra tas, kad žvaigždės skleidžia savo pačių šviesą ir šilumą dėl branduolių sintezės reakcijų, vykstančių jų gelmėse, o planetos šviečia tik atspindėdamos savo žvaigždės šviesą. Be to, žvaigždės yra nepalyginamai masyvesnės ir karštesnės už planetas, o jų padėtis danguje kitų žvaigždžių atžvilgiu iš esmės nekinta, tuo tarpu planetos juda orbitomis aplink žvaigždes.
| Kriterijus | Planeta | Žvaigždė |
|---|---|---|
| Šviesos šaltinis | Atspindi žvaigždės šviesą | Skleidžia savo šviesą (branduolių sintezė) |
| Temperatūra | Santykinai žema (pvz., Žemė ~ 15°C vidutinė) | Itin aukšta (paviršiuje tūkstančiai °C) |
| Masė | Nepakankama sintezei pradėti | Pakankamai didelė, kad vyktų branduolių sintezė |
| Sudėtis | Uolienos, metalai, dujos, ledas | Dažniausiai vandenilis ir helis (plazma) |
| Judėjimas danguje | Keičia padėtį žvaigždžių atžvilgiu | Fiksuota padėtis kitų žvaigždžių atžvilgiu |
| Dydis | Nuo kelių tūkst. iki šimtų tūkst. km skersmens | Nuo kelių dešimčių tūkst. iki milijardų km skersmens |
Kas yra planeta?
Planeta yra dangaus kūnas, skriejantis aplink žvaigždę, kurio masė yra pakankama, kad jis įgautų apvalią formą dėl savo gravitacijos, bet nepakankama, kad jo gelmėse prasidėtų termobranduolinė sintezė. Planetos neskleidžia savo šviesos, o yra matomos dėl atspindimos žvaigždės šviesos. Mūsų Saulės sistemoje yra aštuonios pripažintos planetos, kurios skirstomos į antžemines (sudarytos daugiausia iš uolienų) ir dujų milžines (sudarytos daugiausia iš vandenilio ir helio).
Kas yra žvaigždė?
Žvaigždė yra masyvus, savaime šviečiantis plazmos rutulys, kurio gelmėse dėl itin aukštos temperatūros ir slėgio vyksta branduolių sintezės reakcijos, paverčiančios vandenilį heliu ir išskiriančios milžiniškus energijos kiekius. Ši energija sklinda į kosmosą kaip šviesa, šiluma ir kiti elektromagnetiniai spinduliai. Artimiausia mums žvaigždė yra Saulė, kurios gravitacija išlaiko visą Saulės sistemos planetų sistemą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar gali planeta virsti žvaigžde?
Paprastai planeta negali virsti žvaigžde, nes tam reikėtų nepaprastai daug papildomos masės. Jei prie planetos prisijungtų pakankamai dujų ir ji taptų masyviu dujų milžinu, teoriškai galėtų pasiekti masės ribą, reikalingą branduolių sintezei, tačiau tokie procesai natūraliai nevyksta. Šis virsmas labiau būdingas rudosioms nykštukėms, kurios užima tarpinę padėtį tarp planetų ir žvaigždžių.
Kaip atskirti planetą nuo žvaigždės naktiniame danguje?
Plika akimi planetos paprastai mirga mažiau nei žvaigždės, nes jų šviesa yra atspindėta, o ne tiesiogiai spinduliuojama. Žvaigždės dažniausiai mirga dėl atmosferos turbulencijos. Be to, planetos lėtai keičia savo padėtį tarp žvaigždžių per kelias naktis ar savaites, o žvaigždžių tarpusavio padėtis išlieka pastovi. Ryškios planetos, tokios kaip Venera ar Jupiteris, dažnai būna žymiai ryškesnės už aplinkines žvaigždes.
Kuo skiriasi žvaigždės ir planetos spektras?
Žvaigždžių spektre dominuoja tolydus spinduliuotės fonas su absorbcijos linijomis, atspindinčiomis cheminę sudėtį ir temperatūrą. Planetų spektras yra sudėtingesnis: jį sudaro atspindėta žvaigždės šviesa, todėl jame matomos tiek žvaigždės spektro ypatybės, tiek papildomos absorbcijos linijos iš planetos atmosferos ar paviršiaus. Dažnai planetų spektrai būna silpnesni ir juose gausu molekulinių juostų.