Širšės ir vapsvos – du skirtingi plėviasparnių vabzdžių tipai, tačiau dėl panašios kūno sandaros ir dryžuoto rašto žmonės jas dažnai painioja. Pagrindinis skirtumas – širšės paprastai yra didesnės, stambesnės, jų galva platesnė, o krūtinės ir pilvelio spalva labiau rusvai oranžinė. Vapsvos lieknesnės, ryškiai geltonos su juodais dryžiais, turi išreikštą „lūžusią“ taliją. Širšės taip pat rečiau lenda prie maisto, nors jų įgėlimas skausmingesnis.
| Kriterijus | Širšė | Vapsva |
|---|---|---|
| Dydis | Didesnė, iki 3,5 cm | Mažesnė, 1,2–2,5 cm |
| Kūno forma | Stambesnė, apvalesnė | Liekna, su „talija“ |
| Spalva | Rusvai oranžinė, juodi dryžiai, tamsios kojos | Ryškiai geltona su juodais dryžiais, geltonos kojos |
| Galva | Plati, didelė, tamsi ar rusva | Mažesnė, geltona su juodomis akimis |
| Elgesys prie maisto | Rečiau lenda prie žmonių maisto | Dažnai lenda prie saldumynų, mėsos |
| Lizdo vieta | Dažniausiai medžių drevėse, pastogėse, kartais po žeme | Kabančiuose popieriniuose lizduose medžiuose, pastatuose |
| Agresyvumas | Mažiau agresyvios, puola gindamos lizdą | Agresyvesnės, gali pulti ir be aiškios priežasties |
| Įgėlimo skausmas | Stipresnis dėl didesnio nuodų kiekio | Silpnesnis, bet nemalonus |
Kas yra širšė?
Širšė – stambiausia vapsvų šeimos atstovė, priklausanti ūsuotųjų vapsvų (Vespinae) pošeimiui. Pasaulyje žinoma apie 20 rūšių, Lietuvoje dažniausiai sutinkama paprastoji širšė. Jos kūnas siekia 2,5–3,5 cm, spalva varijuoja nuo tamsiai rudos iki juodos su oranžiniais ar gelsvais dryžiais. Širšės aktyvios dieną, minta vabzdžiais, medumi, augalų sultimis, lizdus suka iš sukramtytos medienos ir seilių mišinio, dažnai juos įrengdamos apsaugotose ertmėse. Nors išvaizda gąsdinanti, širšės nėra itin agresyvios ir puola tik pajutusios grėsmę lizdui.
Kas yra vapsva?
Vapsva – plėviasparnių būrio vabzdys, priklausantis įvairioms šeimoms, tačiau dažniausiai kalbant apie vapsvas turima omenyje paprastoji vapsva arba vokiškoji vapsva. Jos kūnas 1,2–2,5 cm ilgio, ryškiai geltonas su juodais dryžiais, turi būdingą siaurą „lūžio“ formos juosmenį. Vapsvos yra visaėdės – minta vabzdžiais, vaisiais, saldžiais skysčiais, todėl dažnai erzina žmones prie maisto. Lizdus suka iš popieriaus masės, dažnai juos kabindamos medžiuose, palėpėse ar pastogėse. Vapsvos laikomos agresyvesnėmis nei širšės, ypač vasaros pabaigoje, kai ieško angliavandenių turinčio maisto.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar širšės įgėlimas pavojingesnis už vapsvos?
Taip, širšės įgėlimas paprastai būna skausmingesnis, nes jos įleidžia didesnį nuodų kiekį. Tačiau vapsvų įgėlimai gali būti pavojingi dėl didesnės alerginių reakcijų tikimybės, nes vapsvos žmones puola dažniau.
Kaip atskirti širšės lizdą nuo vapsvos lizdo?
Širšės dažniausiai lizdą suka uždarose ertmėse – medžių drevėse, sienų plyšiuose, kartais po žeme. Vapsvų lizdai būna atviresni, kabančios apvalios ar kriaušės formos iš pilkos popieriaus masės, dažnai matomi palėpėse ar medžių šakose.
Kuris vabzdys agresyvesnis – širšė ar vapsva?
Vapsvos yra žymiai agresyvesnės, ypač vasaros pabaigoje ir rudenį, kai aktyviai ieško maisto. Širšės gindamos lizdą gali pulti, bet paprastai žmonių vengia ir puola tik pajutusios tiesioginę grėsmę.
Ar širšės naudingos, ar kenksmingos?
Širšės laikomos naudingais vabzdžiais, nes medžioja kenkėjus – muses, amarus, vikšrus, taip pat apdulkina augalus. Žalą jos gali padaryti tik retais atvejais, pavyzdžiui, grauždamos prinokusius vaisius arba gindamos lizdą šalia žmonių gyvenamosios vietos.
