Nerimas ir depresija nėra tas pats. Nerimas dažniau siejamas su įtampa, baime ir nuolatiniu nerimastingumu, o depresija – su prislėgta nuotaika, motyvacijos stoka ir interesų sumažėjimu. Vis dėlto šios būsenos gali persidengti, todėl vien pagal pavienius požymius jų atskirti ne visada lengva.
| Kriterijus | Nerimas | Depresija |
|---|---|---|
| Pagrindinė savijauta | Įtampa, baimė, vidinis neramumas | Liūdesys, tuštuma, prislėgtumas |
| Mintys | Daug nerimastingų minčių apie galimas grėsmes | Daug neigiamų minčių, beviltiškumo jausmas |
| Energijos pojūtis | Gali būti vidinis suaktyvėjimas, sunku atsipalaiduoti | Dažniau juntamas nuovargis ir jėgų stoka |
| Kasdienybė | Sunku nusiraminti ir susikaupti | Sunku imtis veiklos ir išlaikyti susidomėjimą |
| Panašumai | Gali paveikti miegą, dėmesį ir savijautą | Gali paveikti miegą, dėmesį ir savijautą |
Kas yra nerimas?
Nerimas paprastai apibūdinamas kaip nuolatinis įtampos, susirūpinimo ar laukiamo pavojaus jausmas. Žmogus gali daug galvoti apie tai, kas gali nutikti, sunkiau atsipalaiduoti, jausti vidinį skubėjimą ar dirglumą. Kartais nerimas būna laikinas ir susijęs su konkrečia situacija, tačiau kai jis užsitęsia ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, į jį verta pažvelgti rimčiau.
Kas yra depresija?
Depresija dažniausiai siejama su ilgiau trunkančia prislėgta nuotaika, sumažėjusiu susidomėjimu įprasta veikla ir vidiniu sunkumu. Žmogui gali būti sunkiau džiaugtis tuo, kas anksčiau buvo svarbu, trūkti motyvacijos, energijos ar noro bendrauti. Nors liūdesys yra natūrali emocija, depresija paprastai apima platesnį ir gilesnį savijautos pokytį, kuris veikia kasdienę veiklą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nerimas ir depresija gali pasireikšti kartu?
Taip, šios būsenos gali persidengti. Vienas žmogus gali jausti ir stiprų nerimą, ir prislėgtą nuotaiką, todėl savijauta nebūtinai atitinka tik vieną aiškią kategoriją.
Kaip paprastai atskirti nerimą nuo depresijos?
Paprasčiausiai tariant, nerimas dažniau sukasi apie įtampą ir galimas grėsmes, o depresija – apie prislėgtumą, beviltiškumą ir susidomėjimo sumažėjimą. Tačiau tikslus vertinimas priklauso nuo viso simptomų vaizdo.
Ar prasta nuotaika visada reiškia depresiją?
Ne. Prasta nuotaika gali būti laikina reakcija į stresą, nuovargį ar gyvenimo įvykius. Apie depresiją dažniau kalbama tada, kai savijautos pokyčiai užsitęsia ir pradeda reikšmingai veikti kasdienybę.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei nerimas ar prislėgta nuotaika trunka ilgiau, stiprėja arba trukdo darbui, poilsiui, santykiams ar kasdienėms veikloms, verta pasikalbėti su sveikatos priežiūros ar psichologinės pagalbos specialistu. Ankstyvas dėmesys savijautai dažnai padeda lengviau rasti tinkamą pagalbą.