Paprastos akcijos nuo privilegijuotų akcijų pirmiausia skiriasi akcininko teisėmis ir galimu pajamų pobūdžiu. Paprastos akcijos dažniau siejamos su balsavimo teise ir didesniu vertės svyravimu, o privilegijuotos akcijos paprastai siejamos su aiškesniu dividendų prioritetu, bet ribotesne įtaka bendrovės valdymui.
| Kriterijus | Paprastos akcijos | Privilegijuotos akcijos |
|---|---|---|
| Balsavimo teisė | Dažniausiai suteikia balsavimo teisę | Dažnai balsavimo teisė ribota arba nesuteikiama |
| Dividendai | Gali būti mokami, bet paprastai negarantuojami | Dažnai turi prioritetą dividendų išmokėjime |
| Rizika ir grąža | Dažniau siejamos su didesniu kainos svyravimu | Paprastai laikomos stabilesnėmis pajamų požiūriu |
| Vieta bendrovės struktūroje | Po privilegijuotų akcijų pagal tam tikrus prioritetus | Turi aukštesnį prioritetą nei paprastos akcijos |
| Tinkamumas | Dažniau domina siekiančius augimo ir įtakos | Dažniau domina siekiančius pastovesnių pajamų |
Kas yra paprastos akcijos?
Paprastos akcijos yra įprasta nuosavybės dalis bendrovėje. Jas turintis investuotojas paprastai tampa akcininku, kuris gali dalyvauti balsavime dėl tam tikrų bendrovės sprendimų ir pretenduoti į dividendus, jei jie skiriami. Vis dėlto tokių akcijų vertė dažniau kinta priklausomai nuo bendrovės rezultatų, rinkos lūkesčių ir bendros investuotojų nuotaikos, todėl jų potenciali grąža gali būti didesnė, bet kartu dažnai būna didesnė ir rizika.
Kas yra privilegijuotos akcijos?
Privilegijuotos akcijos taip pat reiškia nuosavybę bendrovėje, tačiau jų savininkams dažniau suteikiamos kitokios ekonominės teisės nei paprastųjų akcijų turėtojams. Svarbiausias skirtumas tas, kad jos paprastai turi prioritetą dividendų išmokėjimo tvarka, o kai kuriais atvejais ir kitų išmokų eilėje. Kita vertus, privilegijuotų akcijų savininkai neretai turi mažiau galimybių dalyvauti bendrovės valdyme, todėl jos labiau vertinamos ne dėl įtakos, o dėl santykinai aiškesnės pajamų struktūros.
Kada rinktis paprastas akcijas, o kada privilegijuotas akcijas?
Paprastos akcijos dažniau svarstomos tada, kai investuotojui svarbus ilgalaikis kapitalo vertės augimo potencialas ir galimybė dalyvauti akcininkų sprendimuose. Privilegijuotos akcijos gali būti aktualesnės tiems, kuriems svarbesnis dividendų prioritetas ir labiau nuspėjamas pajamų pobūdis. Vis dėlto konkretus pasirinkimas priklauso nuo investavimo tikslų, toleruojamos rizikos ir pačios bendrovės sąlygų, todėl prieš sprendimą verta įvertinti akcijų emisijos ypatybes.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar paprastos akcijos visada suteikia balsavimo teisę?
Dažniausiai taip, tačiau konkrečios teisės priklauso nuo bendrovės įstatų ir akcijų klasės. Todėl visada svarbu tikrinti konkrečias emisijos sąlygas.
Ar privilegijuotos akcijos visada moka dividendus?
Ne visada. Nors jos dažnai siejamos su dividendų prioritetu, faktinis mokėjimas priklauso nuo bendrovės sprendimų ir nustatytų sąlygų.
Kurios akcijos yra rizikingesnės?
Bendru atveju paprastos akcijos dažniau laikomos rizikingesnėmis dėl didesnių kainos svyravimų, tačiau reali rizika priklauso ir nuo bendrovės finansinės padėties bei rinkos situacijos.
Kas svarbiau renkantis: dividendai ar balsavimo teisė?
Tai priklauso nuo investuotojo tikslo. Jei svarbesnės pajamos, dažniau vertinamos privilegijuotos akcijos, o jei svarbus augimas ir dalyvavimas valdyme, dažniau pasirenkamos paprastos akcijos.