Pagrindinis skirtumas tarp aukštapelkės ir žemapelkės yra jų mitybos režimas ir augalija. Aukštapelkė yra labai rūgšti, skurdi maisto medžiagų, maitinama tik kritulių; joje vyrauja kiminai. Žemapelkė gauna mineralais turtingą gruntinį ar paviršinį vandenį, yra mažiau rūgšti, o augalija joje vešlesnė – vyrauja viksvos, nendrės.
| Kriterijus | Aukštapelkė | Žemapelkė |
|---|---|---|
| Vandens šaltinis | Tik krituliai (ombrotrofinė) | Gruntinis ir paviršinis vanduo (minerotrofinė) |
| Maisto medžiagų kiekis | Labai mažai, skurdi | Vidutiniškai arba daug, turtingesnė |
| Rūgštingumas (pH) | Labai rūgšti (pH ~3–4,5) | Silpnai rūgšti arba neutrali (pH 5–7) |
| Būdinga augalija | Kiminai, spanguolės, šilinis viržis | Viksvos, nendrės, pelkiniai augalai |
| Durpių tipas | Aukštapelkinės durpės, blogai suirusios | Žemapelkinės durpės, geriau suirusios |
| Reljefo forma | Išgaubta, kupolo formos | Plokščia arba įdubusi, lėkšta |
Kas yra aukštapelkė?
Aukštapelkė – tai pelkės tipas, kurio vandens ir maisto medžiagų režimas priklauso tik nuo atmosferos kritulių. Dėl to tokiose pelkėse maisto medžiagų labai mažai, aplinka yra rūgšti, o dominuojantys augalai – kiminai, kurie geba išlaikyti drėgmę ir formuoti durpes. Aukštapelkės dažnai būna iškilusios virš aplinkinio reljefo, sudarydamos savotišką kupolą, ir pasižymi skurdžia, specifine biologine įvairove.
Kas yra žemapelkė?
Žemapelkė – tai pelkės tipas, kuris maitinasi gruntiniais arba paviršiniais vandenimis, pritekėjusiais iš aplinkinių teritorijų. Toks vanduo atneša daugiau mineralinių medžiagų, todėl žemapelkės yra mažiau rūgščios ir derlingesnės. Čia auga vešli žolinė augalija – viksvos, nendrės, pelkiniai krūmai, o durpės būna labiau suirusios ir turtingesnės maisto medžiagomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aukštapelkėje gali augti medžiai?
Taip, tačiau dėl skurdžių sąlygų medžiai paprastai būna skurdūs, žemaūgiai (pvz., kreivos pušaitės) ir auga labai lėtai.
Kuri pelkė greičiau kaupia durpes?
Aukštapelkėse durpės kaupiasi lėčiau, tačiau dėl rūgštinės terpės jos blogai suyra ir išlieka ilgą laiką. Žemapelkėse durpių susidarymo tempai gali būti spartesni dėl didesnės augalijos produkcijos, tačiau jos lengviau mineralizuojasi.
Ar abi pelkės yra saugomos Lietuvoje?
Taip, tiek aukštapelkės, tiek žemapelkės yra saugomos kaip retos ir nykstančios buveinės pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą ir Lietuvos įstatymus.
Kaip atpažinti aukštapelkę gamtoje?
Aukštapelkę lengva atpažinti iš pūkuoto kiminų kilimo, spanguolių ir šilinių viržių, taip pat ji dažnai būna iškilusi, o kojos klimpsta į minkštą, vandeningą durpių sluoksnį.
