Žemyninė pluta nuo vandenyninės skiriasi storiu, tankiu, chemine sudėtimi ir amžiumi. Žemyninė pluta yra storesnė (vidutiniškai 30–70 km), sudaryta daugiausia iš granito, mažesnio tankio (~2.7 g/cm³) ir gali būti labai sena (iki 4 mlrd. metų). Vandenyninė pluta yra plonesnė (5–10 km), tankesnė (~3.0 g/cm³), bazaltinės sudėties, nuolat atsinaujinanti, todėl jos amžius retai viršija 200 mln. metų.
| Kriterijus | Žemyninė pluta | Vandenyninė pluta |
|---|---|---|
| Storis | 30–70 km | 5–10 km |
| Tankis | ~2.7 g/cm³ | ~3.0 g/cm³ |
| Pagrindinė sudėtis | Granitas (SiO₂ turtinga) | Bazaltas (SiO₂ skurdesnė) |
| Amžius | Iki ~4 mlrd. metų | Iki ~200 mln. metų |
| Pagrindiniai mineralai | Kvarcas, lauko špatai | Piroksenas, olivinas |
| Atsinaujinimas | Lėtas, stabili | Nuolatinis subdukcijoje |
| Paplitimas | Po žemynais | Po vandenynais |
Kas yra žemyninė pluta?
Žemyninė pluta – tai storas, mažesnio tankio Žemės kietasis sluoksnis, sudarantis žemynus ir jų kontinentinius šelfus. Ji daugiausia sudaryta iš magminių ir metamorfinių uolienų, tokių kaip granitas, ir pasižymi dideliu stabilumu bei senumu.
Kas yra vandenyninė pluta?
Vandenyninė pluta – tai plonesnis, tankesnis sluoksnis po pasaulio vandenynais. Ji formuojasi vidurio vandenyno gūbriuose, o sunyksta subdukcijos zonose. Dėl nuolatinio atsinaujinimo ji yra santykinai jauna, bazaltinės sudėties.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuri pluta yra storesnė?
Žemyninė pluta yra žymiai storesnė – jos storis svyruoja nuo 30 iki 70 kilometrų, o vandenyninės plutos storis paprastai neviršija 10 kilometrų.
Kodėl vandenyninė pluta yra jaunesnė?
Vandenyninė pluta yra jaunesnė, nes ji nuolat gaminasi vidurio vandenyno gūbriuose, o vėliau panardinama atgal į mantiją subdukcijos zonose. Taip ciklas užtrunka apie 200 mln. metų.
Kokia pagrindinė žemyninės plutos sudėtis?
Žemyninę plutą daugiausia sudaro granito tipo uolienos, kuriose gausu silicio dioksido. Taip pat randama metamorfinių ir nuosėdinių uolienų.